D. Kačiulytė: „Bendrystę ir džiaugsmą lengviausia rasti Lietuvos jaunimo dienose“

 In Naujienos

Kiekvieną kartą, kai sakoma, kad Bažnyčia – atgyvenusi institucija, kuriai nebe vieta visuomenės gyvenime, norisi prieštarauti ir garsiai rėkti – Bažnyčia gyva ir jauna, jauni žmonės išgyvena tikėjimo džiaugsmą ir bendrystę, o kiekvienam, kuris tuo netiki, taip ir norisi parodyti Lietuvos jaunimo dienas. Renginį, kuris pritraukia tūkstančius jaunų žmonių, susitikimą, kuris įkvepia, padrąsina ir džiugina kiekvieną jo dalyvį. „Slaptu receptu“, kaip ir kodėl atsiranda džiaugsmas ir bendrystė, dalinasi Lietuvos jaunimo dienų 2015 pagrindinė organizatorė – Dovilė Kačiulytė.

Kada pirmą kartą išgirdai apie Lietuvos jaunimo dienas? Kokios buvo Tavo pirmosios LJD?

Pirmosios Lietuvos jaunimo dienos (LJD), kuriose dalyvavau, buvo 2010 m. Panevėžyje. Negaliu prisiminti, kada konkrečiai apie jas išgirdau, dabar pamenu tik tiek, kad užsiregistravau savanoriauti. Prisimenu geltonus savanorio marškinėlius, mokyklą, kurioje gyvenom ir dirbom, klasę, kurioje miegojom… Buvau liturgijos komandoje (nešiau žvakę procesijos metu). Taip pat pamenu džiaugsmingą savanorių padėkos vakarą, kuriame buvo daug skanių valgių ir daug muzikos. Ypač įsiminė vienas susitikimas. LJD metu, vidiniame mokyklos kiemelyje prisėdau šalia vienos Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centre tuo metu dirbusios LJD organizatorės. Užsimezgė gražus pokalbis, nors prieš tai viena kitos nepažinojom. Ji sakė, jog išėjo į lauką įkvėpti gryno oro, nes ten (komandos „štabe“) labai karšta… Šiek tiek pasidalino su manimi apie nenumatytus iššūkius, kažką apie akrobatus ir kitus dalykus, apie kuriuos neturėjau nė žalio supratimo. Tuomet pagalvojau: „Oho, čia viskas labai rimta, čia ne juokas toks renginys.“ Iš tiesų taip ir yra. Tiek daug pasiruošimo dėl poros dienų. Nors iš tiesų ne dėl poros dienų, o dėl tų tūkstančių jaunų žmonių.

LJD 2015 buvai pagrindinė renginio organizatorė. Kas labiausiai iš to įsiminė?

Pagrindinė organizatorė iš tiesų buvo Šventoji Dvasia. Ir tai sakau nenorėdama nusimesti atsakomybės ar pasididžiuot kuklumu. Tai sakau labai rimtai, nes LJD man buvo Dievo veikimo ir dalyvavimo visame šiame procese patirtis. Žinot, kartais ir kitose situacijose galime pajusti, kai Dievas laimina ar kai nelaimina. Dažnai prisimindavau šv. Pauliaus žodžius „Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?“ Ten, kur atrodo atsitrenksi į sieną – nutiesiamas kelias. Prieš LJD daug meldžiausi šv. Jonui Pauliui II. Ateidavau į Kauno arkikatedrą prie jo relikvijos ir maldą pradėdavau maždaug taip: „Tu sugalvojai suorganizuoti Pasaulio jaunimo dienas. Kaip žinai, dėl to dabar jaunimo dienos vyksta ir Lietuvoje…“ Tada prašydavau jo užtarimo, pagalbos suprasti daug dalykų ir meilės tam, ką darom. Ir Viešpats iš tiesų mus vedė. Mus – visą komandą, be kurios būtų neįmanoma surengti LJD. Kiekvienas esam apdovanotas skirtingais talentais (ir jų turime ne vieną!), todėl kai organizacinėje komandoje yra apie 50 žmonių, LJD gali įvykti. Visų komandos narių, ilgalaikių savanorių atsidavimas ir noras dovanoti savo laiką ir jėgas, mane taip pat labai stebino ir stiprino. Kartais, kai kas nors parašydavo su kokiu klausimu jau po 23 val. – pirmoji mintis būdavo: „Ne, jau tikrai neatrašysiu, neatsiliepsiu – darbo valandų ribas gal irgi reikia turėti.“ Bet vieną kartą susimąsčiau – iš tiesų šie žmonės po visų kitų savo darbų, atsakomybių ir rūpesčių LJD darbų gali imtis tik tokiu laiku – maždaug vidurnaktį. Tuomet supratau, kad LJD yra daugiau, negu tiesiog projektas ar nustatytos darbo valandos. Ten, kur yra atsidavusios žmonių širdys ir troškimas prisidėti prie kažko prasmingo, negali pasilikti abejingas. Taigi norėčiau išskirti šiuos du dalykus – Dievo veikimą bei komandos atsidavimą ir vienybę. Tai du dalykai, kurių, tikiu, jog niekada nepamiršiu.

Ką Tau reiškia LJD? Su kuo pirmiausia tau jos asocijuojasi?

Mane pačią LJD labai stipriai augino. Tiek LJD Panevėžyje, tiek Kaune ir, žinoma, ypač Alytuje. Kadangi užduotis gerokai viršijo mano kompetencijas, didžiuliu greičiu augau pati, augo ir mano tikėjimas bei pasitikėjimas Dievu. O pirmoji asociacija išgirdus „LJD“ man turbūt yra bendrystė ir džiaugsmas. Nesvarbu ar būtum dalyvis, ar savanoris, ar priklausytum organizacinei komandai – visur patirsi ir nuostabią bendrystę su šalia esančiais, ir iš to kylantį didžiulį džiaugsmą.

Kas Tave labiausiai motyvuoja savanoriauti LJD?

Visada palaimingiau yra duoti, negu imti. Todėl džiaugiuosi, kai galiu prisidėti prie prasmingo ir gražaus dalyko įgyvendinimo. O Lietuvos jaunimo dienos, kaip ir Pasaulio jaunimo dienos, yra išskirtinis Bažnyčios įvykis. Bažnyčios, kuri liudija tikėjimo džiaugsmą. Taip, turbūt tai dar vienas labai svarbus dalykas, kuris motyvuoja mane savanorystei – meilė Bažnyčiai.

Ko tikiesi iš LJD 2017? Ar yra LJD dalis, kurios visada labiausiai lauki?

Geras klausimas. Iš LJD 2017 tikiuosi, kad išsipildys tai, dėl ko jos yra organizuojamos. Kad kažkam galbūt tai bus tikėjimo kelio pradžia, kažkam tikėjimo atnaujinimas. O pati asmeniškai labai tikiuosi susitikimų su LJD dalyviais. Šį kartą, labiau nei užkulisius, norėčiau matyti dalyvių veidus. O tinkamiausia tam LJD dalis, manau, yra pietūs ar vakarienė kur nors parke. Linkiu visiems išnaudoti laiką laukiant maisto eilėje ir susipažinti su šalia esančiais!

Ką pasakytum žmonėms, kurie dar nėra dalyvavę renginyje?

Rimtai?! Dar nesat dalyvavę?! Čia juokauju, taip nesakyčiau. Iš tiesų, labai kviesčiau pamatyti ir sudalyvauti. Jei telpi į amžiaus ribas – būtinai dalyvauk. Ypač jei mėgsti nuotykius, nes tai gali būti didelio nuotykio pradžia. Jei jau esate vyresnis – atvykite į atviras programos dalis. Nežinau kur kitur būtų galima pamatyti tiek gražaus, pozityvaus ir džiaugsmingo jaunimo vienoje vietoje.


Matas Baltruškevičius, Akvilė Burneikaitė
Rekomenduojama