Kas yra beatifikacija?

 In Įdomu

Birželio 23–25 dienomis Vilniuje vyksta didžiausias Lietuvos Bažnyčios jaunimo renginys – Lietuvos jaunimo dienos 2017. Jos ypatingos ne tik dėl to, kad apkeliavusios visas Lietuvos vyskupijas vėl grįžo į Vilnių: šiemet visi, tiek jaunimo dienų dalyviai, tiek miesto gyventojai bei svečiai taps istorinio įvykio – arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – liudininkais. Skamba visai neblogai, viskas lyg ir aišku, bet kas ta beatifikacija, paklausite?

Beatifikacija (iš lot. daryti palaimintu), trumpai tariant, yra skelbimas palaimintuoju. Beatifikuojant asmenį yra pripažįstamos ne tik jo dorybės, bet ypač Dievo darbai per tą asmenį. Juk kiekvienas palaimintasis ar šventasis savo gyvenime vadovaujasi Dievo valia, todėl jų gyvenimai mums tampa Evangelijos įkūnijimo pavyzdžiais.

Beatifikacijos procesas yra ilgas bei sudėtingas, ir prasideda tik 5 metai po asmens mirties. To reikia tam, kad Bažnyčia įsitikintų išliekančia asmens, kaip šventojo, reputacija tarp tikinčiųjų. Popiežius turi teisę šio laikotarpio atsisakyti ar jį sutrumpinti. Tokia išimtis buvo pritaikyta keletą kartų, pavyzdžiui palaimintaisiais skelbiant Motiną Teresę bei popiežių Joną Paulių II. Tada, pateikus prašymą, užvedama beatifikacijos byla ir prasideda tyrimas, o asmuo pradedamas vadinti Dievo tarnu.

Šiuo etapu tikintieji kviečiami siųsti liudijimus apie Dievo tarno gyvenimą bei dorybes. Renkami ir tikrinami visi to asmens vieši bei privatūs raštai. Galiausiai vyskupijos tribunolas priima sprendimą: patvirtina arba paneigia herojiškas Dievo tarno dorybes. Šio etapo rezultatus peržiūri Šventųjų skelbimo kongregacija, vėliau popiežius. Kai popiežius patvirtina asmens dorybes, jis pradedamas vadinti Garbinguoju Dievo tarnu.

Po visų šių etapų tetrūksta bent vieno stebuklo, įvykusio su to asmens užtarimu, kuris įrodo jo vienybę su Dievu po mirties. Mokslinė komisija vadovaudamasi patvirtintais moksliniais kriterijais turi nuspręsti, ar nėra natūralaus paaiškinimo pateiktam stebuklui. Nors stebuklai gali būti bet kokio tipo, dažniausiai pranešama apie fizinius išgydymus. Jie privalo būti gerai dokumentuoti, aprašyta ligos istorija ir gydymas. Tai taip pat turi būti ilgalaikis išgijimas.

Šalia to, teologinė komisija turi nutarti, ar šis stebuklas savo prigimtimi gali būti priskiriamas tik Dievo veikimui. Dažniausiai stebuklais pripažįstami išgijimai iš tokių ligų, kai medicina neduoda jokių vilčių pasveikti, arba kai jie įvyksta staiga. Teologinė komisija taip pat turi nuspręsti, ar stebuklas tikrai įvyko šio konkretaus Garbingojo Dievo tarno užtarimu. Jeigu šeimos nariai ir draugai nepaliaujamai meldėsi išskirtinai šiam Dievo tarnui, stebuklas įrodomas. Tačiau, jei jie meldėsi ir kitiems šventiesiems, Dievo tarno indėlis tampa nebeaiškus ir stebuklas greičiausiai nebus įrodytas. Kankinių atvejais reikalaujamų stebuklų beatifikacijai gali būti atsisakyta – kankinystė suprantama kaip malonės stebuklas. Tokiu atveju Kongregacija balsavimu patvirtina, kad Dievo tarno mirtis buvo tikra kankinystė, ir Šventasis Tėvas paskelbia kankinio dekretą. Pagaliau Garbingasis Dievo tarnas gali būti skelbiamas palaimintuoju apeigose, kurioms dažniausiai vadovauja popiežius. Teofilius Matulionis palaimintuoju bus skelbiamas būtent kaip kankinys.

Nors birželio 25 d. šventąsias beatifikacijos Mišias aukos kardinolas Angelo Amato. 14 val. Katedros aikštėje kviečiame tapti pirmą kartą Lietuvoje vyksiančios beatifikacijos liudininkais.

Parengė Monika Vaičiulienė

Panašūs straipsniai