LJD jau prasidėjo: pirmą kartą – speciali diena studentams

 In Naujienos

Šios Lietuvos jaunimo dienos bus išskirtinės – pirmą kartą bus surengta atskira diena studentams ir jau baigusiems studijas jaunuoliams nuo 18 metų.

Į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą dalyviai trauks nuo popietės.

Renginio pradžia – 15 val.

Nuo 15:30 ISM kieme (Arklių g. 18) vyko renginio atidarymas. Pradžioje savanoriai mokė daugiau negu 900 dalyvių Lietuvos jaunimo dienų (LJD) himno žodžių ir judesių. Ant pakylos įneštas LJD kryžius. Susirinkusius pasveikinęs ISM vadovas Ivo Matseris pasidžiaugė renginio šūkiu „Tiesa padarys jus laisvus“, primindamas, jog gyvenimo kelionė yra tiesos ieškojimas savyje, kituose ir pagalba kitiems jos ieškant, nes būtent tiesos paieškos išlaisvina žmogų. Be to, tiesa yra lyderystės pagrindas – tarnavimas kitiems.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas paragino susirinkusiuosius atrasti tiesą, o ne tik tobulinti savo gyvenime smulkmenas. Tiesos paieškas reikia pradėti nuo savęs, tam reikia nuolankumo. Pažinti tiesą, reiškia pažinti Jėzų asmeniškai, kad Jis mus išlaisvintų. Žmogus negali atrasti tiesos be meilės, o tikrąją meilę suteikia tik Jėzus. Baigdamas G. Grušas palinkėjo drąsos ir džiaugsmingų Lietuvos jaunimo dienų.

Nuo 16 val. iki pat sekmadienio 13:30 šv. Kryžiaus bažnyčioje vyks nuolatinė Švenčiausiojo sakramento adoracija.

16 val. prasidėjo teminiai užsiėmimai ISM auditorijose ir Visų šventųjų bažnyčios parapijos salėje. Kiekvienas dalyvis galėjo dalyvauti dviejuose užsiėmimuose.

Dalyviai galėjo pasirinkti iš septynių teminių užsiėmimų. Juos vedė filosofė, VDU docentė dr. Lina Šulcienė, „Tele2“ vadovas Petras Masiulis, teisininkas Vygantas Malinauskas, Seimo narys Mantas Adomėnas, ISM Politikos dalykų grupės vadovas dr. Vincentas Vobolevičius, egzorcistas, kun. Arnoldas Valkauskas, VDU docentė dr. Nijolė Liobikienė.

Seimo narys Mantas Adomėnas kalbėjo apie krikščionis universitete. Jis teigia, kad krikščioniškos patirtys gali būti skirtingos: vienas jaunuolis gali būti pamaldus ir sekmadieniais dalyvaujantis lotyniškose šv. Mišiose, kitas nuolat vėluoja į Šv. Mišias ir po pasilinksminimų jam tenka eiti išpažinties. Galimi du santykio su universitetu būdai – tamsa ir mirtis arba optimizmas, net ir nevengiant kritikuoti dabartinį pasaulį. Universitetas kartais yra keistų žmonių, netgi marginalų vieta, bet svarbiausia, kad tai bendruomenė. Viduramžių Bažnyčia leido universitetui būti autonominiu, tačiau kartais tai atsisukdavo prieš ją pačią. Universitetas – laisvės erdvė tiesos paieškoms.

Doc. Lina Šulcienė atkreipė dėmesį į tai, jog kalbėti apie tiesą nėra lengva, nes išmokę ją paprasčiausiai atmetame. Esame girdėję, kad Jėzus yra kelias, tiesa ir gyvenimas daug kartų, tačiau nuolat tai pamirštame. Paskaitą susirinkusieji pradėjo malda. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad iš viso yra 200 laisvės sampratų.

P. Masiulis priminė, kad žmonės gyvenime nuolat susiduria su kliūtimis. Draugai kartais yra tie, kurie tvirtina, jog nieko nepasieksite, o tai stabdo. Lektorius skatina kiekvieną gyventi su svajone, tuo labiau, kad „už lietuvius vikresnių, gudresnių ir turinčių geresnę fantaziją nėra“. Reikia vyti mintis apie tai, kad kažko negalime, nes mūsų Dievas yra karalių karalius, o pasauliui reikia gerų katalikų, pasaulinio lygio katalikų. Reikia norėti daugiausiai, nes Dievas yra pasiruošęs duoti.

Kun. A. Valkauskas teigė, kad kas rytą mūsų gyvenimuose prasideda dvasinė kova, kyla klausimas, ką daryti su savo gyvenimu. Gyvename kelionėje, kurioje pilnai išpildome save tik su Dievu. Kasdienybėje turime peržengti savo ribotumą, mokytis meilės, nugalėti save. Visi mes esame misionieriai, tik reikia atrasti savo būdą misijai įgyvendinti.

V  Vobolevičius kalbėjo apie tai, kad krikščionys diskusijose turi naudoti proto argumentus. Taip pat jis pabrėžė tai, kad demokratijoje labai svarbu nuolat kalbėti apie bendrąjį gėrį. Tiesa yra daugiau negu tai, „kas yra tiesa man“, nes tai veda tik į demokratijos griovimą.

N. Liobikienė pabrėžė tai, kad meilės negali ieškoti bet kaip, su bet kuo ir bet kada. Mylėti išmokstama iš kartos į kartą. Svarbu tai, kaip meilė yra kuriama ir kas ją sudaro. Meilei svarbiausia vidinė laisvė, meilė ir pagarba sau, nes „nebučiuosi kiekvienos varlės, bet tik tą, kuri turi karūną“. Meilės mokomasi ir ji kuriama visą gyvenimą. Mokymasis mylėti yra tiesiausias ir geriausias kelias į dangų.

V. Malinauskas kalbėjo apie tai, kad draudimai yra neišvengiami, jeigu nori kažką saugoti. Svarbu suprasti, kuo skiriasi laisvė ir teisė. Teisė automatiškai sukuria kitam pareigą. Laisvė susijusi su pareigos neturėjimu. Perpratus šį principą, galime teigti, kad laisvė ir teisė – tarsi susisiekiantys indai. Kuo daugiau yra laisvių, tuo mažiau yra teisių. Nepriklausomai nuo žmogaus tobulumo ir geranoriškumo, esant žmogaus bendruomenei, taisyklės yra būtinos, kad padėtų koordinuoti, tačiau kuo tai skirtųsi nuo nuodėmingo pasaulio – rojuje nereikėtų sankcijų, kadangi ten visi laikytųsi taisyklių. Pagrindinis tikslas, siekiant kurti laisvą visuomenę – suvokimas, kad visuomenei reikalingos taisyklės, sukuriančios vidinį suvokimą ir vidinę priežastį jų laikytis.

Nuo 18:45 prasidėjo koncertas. Į orą buvo paleistas tūkstantis balionų. Pirmiausiai pasirodė Kriščiūnų šeimos ansamblis, atliekantis modernią liaudies muziką. Scenoje juos pakeitė Bjelle su grupe.

Dalyviams liudijo teisininkas Justinas Jarusevičius. Kembridžo universiteto absolventas dalinosi skaudžiomis gyvenimo patirtimis. Tačiau sunkus darbas ir malda padėjo jam išgyventi netektis. Jis ragino dalyvius priimti tai, kad gyvenimas nebus lengvas, bet skatino būti drąsiems ir nebijoti judėti į priekį.

Po liudijimo koncertavo „Saulės kliošas“. Vakaro koncertas baigėsi LJD himnu.

Nuo 21 val. Šv. Kazimiero bažnyčioje vyksta maldos ir šlovinimo vakaras, jo metu gieda LJD choras. Ši renginio dalis yra atvira visiems vilniečiams ir miesto svečiams. Pirmoji dalį vainikavo adoracija ir malda, dėkojanti už pasaulio sukūrimą ir prašanti padėti atrasti pašaukimą.

Nuo 22 val. prasideda naktinė programa.

Norintys gali likti Šv. Kazimiero bažnyčioje vyksiančioje adoracijoje ir užtarimo maldoje, toliau tęsiasi ir šlovinimas. Jo metu gieda grupės „Naujas Kraujas“, „Iš Nieko“ ir Gediminas Ivaškevičius su draugais. Programa jėzuitų bažnyčioje baigsis 2 val. nakties.

Tuo pačiu metu Arkangelo konferencijų ir meno centre (Maironio g. 11) vyko protmūšis. Jame užsiregistravo dalyvauti 7 komandos, vyko 4 turai, o juose klausimai iš skirtingų sričių – religijos, istorijos, medicinos, jaunimo dienų, interneto sensacijų… Dalyvių laukė įvairiausi klausimai nuo žodžio reikšmių (ar žinojote, kad aktorius anksčiau buvo vadinamas vaidyla?) iki neįtikėtinų geležinių lovų paskirties (pasirodo sienos anksčiau krisdavo ant žmonių, dėl to ir geležinėmis tvoromis apsitverdavo) istorinių klausimų apie žydus, apie Herostratą, sudeginusį šventyklą bei lietuvius, pavogusius „Klyksmo“ paveikslą per Žiemos olimpines žaidynes Lilehameryje.

Nuo 22:30 iki vidurnakčio vyko orientacinis žaidimas Vilniaus gatvėmis, kurio pradžia prie šv. Kazimiero bažnyčios. Pirmoje stotelėje dalyviai aplankė unitų vienuolyną, išklausė jo istoriją. Žaidimo maršrutas vedė ir per Bernardinų, šv. Kryžiaus, Gailestingumo, dominininkonų, konventualų, Šv. Mikalojaus, Šv. Dvasios bažnyčias, Aušros vartus.

Lietuvos Technikos bibliotekos kieme (Šv. Ignoto g. 6), buvo rodomas Jean-Pierre Améris filmas „Mari istorija“. Tai įkvepiantis prancūziškas filmas apie vienuolę Margaritą ir aklą bei kurčnebylę merginą Mari. Margarita negali suvokti, koks yra neįgaliųjų gyvenimas, tačiau atsigabena Mari į vienuolyną ir mėgina susidraugauti be žodžių.

Panašūs straipsniai