– Kas yra LJD? –
Lietuvos jaunimo dienos tęsia Pasaulio jaunimo dienų tradiciją, pradėtą prieš 25 metus ir yra skirtos tikinčiam bei tikėjimo dar tik ieškančiam jaunimui. Tai yra „keliaujantis“ nacionalinis susitikimas, atviras visiems jauniems žmonėms, vykstantis vis kitame Lietuvos mieste.
Didžiausia tikėjimo šventė jaunam žmogui, kurioje nėra žiūrovų – čia visi liudija ir tarpusavyje dalinasi savo tikėjimu ir džiaugsmu.
Bažnyčios diena – tikėjimo bičiulystės ir draugystės diena, kai išgyvenama tikra vienybė.
Nuostabiausių atradimų diena, nes tikėjimas yra nuotykis, o Lietuvos jaunimo dienos – jo dalis! Leiskis į šią kelionę drauge!
VIII –tą kartą vyksiančios Lietuvos jaunimo dienos „Tiesa padarys jus laisvus“ sukvies tikintį ir ieškantį jaunimą iš visos Lietuvos susiburti Vilniuje paskutinį birželio savaitgalį ir kartu ieškoti tiesos, laisvės, atsakymų į įvairius klausimus, bei švęsti, džiaugtis ir visu tuo dalintis!
Lietuvos jaunimo dienų buvę dalyviai ir savanoriai sako, kad „tai fantastiškiausias dalykas“, „tai nuostabus renginys“, „neįtikėtinas atradimas“.
Junkis ir Tu!
Lietuvos jaunimo dienos tęsia Pasaulio jaunimo dienų tradiciją, pradėtą prieš 25 metus ir yra skirtos tikinčiam bei tikėjimo dar tik ieškančiam jaunimui. Pasaulio Jaunimo dienų idėja kilo po 1984 m., kuomet daugiau kaip 300 000 jaunų žmonių iš viso pasaulio atsiliepė į Popiežiaus kvietimą atvykti kartu švęsti Išganymo metų Verbų sekmadienio Šv. Petro aikštėje, Romoje. Renginys sulaukė didžiulio pasisekimo. Popiežius, kreipdamasis į jaunimą, kalbėjo: „Koks nuostabus reginys matyti jus čia susirinkusius! Kas sakė, jog šiandieninis jaunimas praradęs vertybių jausmą? Nejaugi iš tiesų juo negalima pasikliauti?” Jonas Paulius II įteikė pasaulio jaunimui simbolį – didžiulį medinį, dabar žinomą kaip Pasaulio jaunimo dienų, kryžių bei nutarė ir toliau rengti tokius susitikimus.
1985 m. Verbų sekmadienį į Romą atvyko daugiau nei 250 000 jaunuolių iš viso pasaulio. Prieš pat renginį, Jonas Paulius II paskelbė laišką jaunimui, kurio pagrindinė tema buvo atsakomybė už ateitį, gimstančią su kiekviena karta.
Po savaitės Popiežius paskelbė Pasaulio jaunimo dienas reguliariu renginiu. Savo velykiniame kreipimesi „Urbi et orbi” jis kalbėjo: „Praėjusį sekmadienį aš susitikau su šimtais tūkstančių jaunuolių; jų entuziazmas paliko stiprų įspūdį mano sieloje. Kad šie nuostabūs išgyvenimai neišblėstų ir būtų kasmet rengiamos jaunimo dienos Verbų sekmadienį, aš dar kartą patvirtinu savo sprendimą“.
Oficialiai pirmosios Pasaulio jaunimo dienos (toliau – PJD) buvo švenčiamos Romoje 1986 m. Verbų sekmadienį. Nuo 1987 m. jos imtos rengti kas dvejus metus vis kitoje šalyje, o tarpiniais metais – minimos visose vyskupijose.
Temą jaunimo dienoms išrenka pats popiežius ir ja remdamasis paskelbia savo sveikinimą Verbų sekmadienio išvakarėse.
Lietuviai Pasaulio jaunimo dienose pirmą kartą dalyvavo 1991 metais Lenkijoje, Čenstachovoje, kurių tema buvo„Jūs esate gavę įsūnystės Dvasią” (Rom 8,15). Čia iš viso dalyvavo apie 1,5 milijono jaunų žmonių. Gausiausiai lietuviai dalyvavo Romoje 2000 metais vykusiose PJD „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1,14) – tarp 2 milijonų jaunuolių buvo 2000 lietuvių.
Lietuvos jaunimo dienų ištakomis galima laikyti susitikimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II 1993 m. rugsėjo 6 dieną Kaune, Dariaus ir Girėno stadione. Šį susitikimą jis pradėjo sakydamas „Kaip aš troškau šio susitikimo!“
Lietuvos jaunimo dienos buvo pradėtos rengti kaip pasiruošimas Pasaulio jaunimo dienoms. Pirmosios LJD vyko 1997 metų vasarą. Tai buvo piligriminis žygis į Trakus.
2000 metais vykusios Lietuvos jaunimo dienos „Tarp dangaus ir žemės“ surinko apie 4000 jaunų žmonių. Šios LJD buvo ne tik pasiruošimas Pasaulio jaunimo dienoms Romoje, bet ir didelis, džiaugsmingas susitikimas jaunų žmonių, negalėjusių vykti į tarptautinį susitikimą Italijoje.
2004 metais Lietuvos jaunimo dienos jau įgavusios tradiciją prasidėjo Šiauliuose ir pasibaigė prie Kryžių kalno. Susirinkę arti 5000 jaunų žmonių gilinosi ir dalinosi savo tikėjimu atsiliepdami į temą „Negaliu tylėti“.
2007 metais Lietuvos jaunimo dienos „Drąsos! Tai aš” virš 6000 jaunų žmonių sukvietė į Klaipėdą. Pirmą kartą LJD turėjo savo globėją – Šv. Teresėlę, kuri „pati atvyko“ į jaunimo dienas – jos relikvijos buvo atvežtos Susitaikinimo pamaldoms bei Šventosioms Mišioms.
2010 metais Lietuvos jaunimo dienos „ Kelkis ir eik“ vyko Panevėžyje. Čia dalyvavo arti 7000 dalyvių. Renginys pirmą kartą vyko arenoje.
2013 metais Lietuvos jaunimo dienos „ Jus aš draugais vadinu“ vyko Kaune ir buvo kol kas daugiausiai dalyvių sukvietusi šventė.
2015 metais VII Lietuvos jaunimo dienos „Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“ vyko Alytuje, paskutinį birželio savaitgalį.
2017-aisiais, apsukusios ratą aplink Lietuvą, Lietuvos jaunimo dienos grįžta į Vilnių!
Lietuvos jaunimo dienų „Tiesa padarys jus laisvus“ logotipą sukūrė Ignas Širka. Ugnies liepsna apsuptas balandis, kurio viduje – kryžius, veržiasi aukštyn ir pirmyn į laisvę. Kaip ir kiekvienas jaunas žmogus, ieškantis prasmės, laisvės, tiesos. Kryžiaus – tikėjimo – ženklu pažymėto žmogaus gyvenimas pasikeičia. Jį apgaubusi šventoji Dvasia, kurią simbolizuoja balandis, uždega jo širdį meile ir tiesos troškimu. Šis troškulys, tarsi vidinė ugnis, kviečia artėti link tos tiesos, veržtis vis arčiau. Toji deganti meilė Tiesai išlaisvina mus amžiams.
PARTITŪRA
Jėzaus laisvėje
Žmogus be laisvės – žmogus be tiesos.
Žmogus be Dievo – žmogus be žmogaus.
Klausyk! Jis kviečia! Matyk širdimi! Pasaulį keičia.
Ar tuo tiki?
Tu pamatyk save tiesoje,
Tu pastebėk kitą tamsoje.
Ištiesk rankas ir pradėk tarnaut Jėzaus laisvėje!
Kas esu aš? Kas esi Tu?
Jėzau, atverk akis, kad regėčiau.
Meile, augink sparnus, kad tikėčiau, Pasirinkčiau ir padėčiau.
Visiems kas trokšta Tave nunešiu.
Ar pasiruošęs?
Atėjo metas!
Pamatyt save tiesoje, Pastebėt kitą tamsoje.
Ištiest rankas ir pradėt tarnaut Jėzaus laisvėje!
Tu pamatyk save tiesoje, Tu pastebėk kitą tamsoje.
Ištiesk rankas ir pradėk tarnaut
Jėzaus laisvėje!
Tavo rankos – mano rankos.
Tavo meilė – mūsų meilė.
Tavo Žodis – laisvės matas.
Žmogus ir Dievas – vienas kelias!
Tu pamatyk save tiesoje, Tu pastebėk kitą tamsoje.
Ištiesk rankas ir pradėk tarnaut
Jėzaus laisvėje! ////2x
Muzika ir žodžiai – Nukryžiuotojo Jėzaus seserys,
Gieda – Paulina Paulauskaitė
Muzikos bendraautorius, aranžuotės kūrėjas – Marius Leskauskas
Mes šloviname Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, ir dėkojame, kad esi mūsų Dievas, pirmas prieinantis ir toks artimas kiekvienam iš mūsų.
Dėkojame Tau, kad leidi mums Tave pažinti per Tavo Sūnų Jėzų Kristų, kuris yra Tiesa ir veda mus į laisvę.
Dėkojame už jaunystės dovaną pasauliui ir Bažnyčiai. Jos dėka esame nuolat atnaujinami ir įkvepiami drąsiems žygiams nešti tiesą, grožį ir gėrį.
Maldoje atnešame Tau save bei kiekvieną sesę ir brolį. Prašome, atleisk mums už tai, kad taip dažnai pasirinkdavome patogų ir apsnūdusį gyvenimo būdą, netikėjome Tavo gerumu, gėdijomės Tavęs ir Tavo tiesos, nesinaudojome Tavo mums dovanota laisve Tave pažinti ir mylėti, nedrįsome savęs dovanoti kitam, kad mūsų geri darbai liudytų meilę Tau.
Tavo Tiesa teišlaisvina mus iš abejingumo, puikybės ir neryžtingumo nuodėmės!
Siųsk savo Šventąją Dvasią, kuri padarytų mus Tavosios tiesos mokiniais ir parodytų,
kaip gyventi Dievo vaikų garbingoje laisvėje.
Siųsk savo Šventąją Dvasią, kad mūsų sąžinė prabustų, mūsų valia sustiprėtų ir pajėgtume skelbti džiaugsmą, kuris gimsta iš patirtos Tavo Meilės. Kad išdrįstume dovanoti save kitiems ir taip kurti mūsų visų namus – Bažnyčią, kuriuose esame stiprinami ir mokomi mylėti.
Siųsk savo Šventąją Dvasią visiems, kurie ruošiasi Lietuvos Jaunimo Dienoms Vilniuje ir jose dalyvaus. Kiekvienam duok malonę susitikti su Kristumi, kuris yra mus išlaisvinanti Tiesa.
Šv. Kryžiaus Terese Benedikta, melski už mus!Dievo tarne Teofili Matulioni, melski už mus!
Šv. Kazimierai, Pal. Jurgi Matulaiti, Šv. Andriau Bobola, Šv. Rapolai Juozapai Kalinauskai,
Šv. Faustina Kovalska, Šv. Jonai Pauliau II, visi Dievo šventieji ir šventosios, melskite už mus!
Lietuvos jaunimo dienų Kryžius yra ženklas mums, reiškiantis patį Tiesos šaltinį – Jėzų Kristų.
Šis kryžius 2004 metais Lietuvos jaunimo dienų metu buvo nešamas piligriminėje kelionėje į Kryžių kalną, kuriame stovėjo iki 2007 m. vasaros.
Dviratininkų piligrimų grupė savo žygiu nuo Kryžių kalno iki Klaipėdos palydėjo LJD kryžių į jaunimo dienas, taip jas simboliškai sujungdami. ,,Lietuvos tikintiesiems dabar reikia nešti kryžius ne į Kryžių kalną, o iš jo – į pasaulį, į savo kasdienę aplinką“ – LJD 2007 dalyviams Klaipėdoje sakė tarptautinės katalikų maldos ir evangelizacinės mokyklos ,,Jeunesse et Liumere“ vadovas kun. Rene Lucas.
Po Lietuvos jaunimo dienų Klaipėdoje šis kryžius nuo 2009 metų pradžios keliavo po visas septynias Lietuvos vyskupijas. Jis tapo artėjančių Lietuvos jaunimo dienų šaukliu. Kryžius keliavo 535 dienas, su juo susitiko beveik 32 000 žmonių iš 140 parapijų.
Šv. Kryžiaus Teresė Benedikta – Edita Štein. (1891–1942)
Liturginis minėjimas – rugpjūčio 9 d.
Edita Štein gimė 1891 metų spalio 11 dieną religingų žydų šeimoje Vokietijos Breslau mieste, dabartiniame Lenkijos Vroclave. 1911 metais pradėjo studijas universitete, studijavo filosofiją. 1916 metais apgynė filosofijos daktaratą. Vėliau susipažinusi su Šv. Teresės Avilietės raštais, Edita Štein tarė: Štai kur Tiesa! Ir toji Tiesa pakeitė visą likusį jos gyvenimą. Atsivertusi į katalikų tikėjimą, buvo pakrikštyta 1922 metų sausio 1-ąją. Nuo to momento Edita Štein pašventė savo gyvenimą Jėzui ir Bažnyčiai. Dėstė Speyerio dominikonių mokykloje, vertė teologijos ir mistikos veikalus. 1933 metais Edita Štein Kelne įstojo į basųjų karmeličių vienuolyną. 1938 metais davė amžinuosius įžadus. Neatsitiktinai pasirinko vardą: Kryžiaus Teresė Benedikta.
„Prie Kryžiaus“,- rašė Edita Stein,- „supratau savo tautos likimą. Dabar suprantu, ką reiškia būti Nukryžiuoto Jėzaus sužadėtine. Kryžiaus mokslas gali būti suprastas tik tada, kai suteikta galimybė išbandyti kryžiaus naštą. Aš tuo įsitikinusi nuo pat pirmojo akimirksnio, todėl savo širdies gilumoje ištariau: Ave Crux, spes unica! Sveikas, Kryžiau, vienintele viltie!“
1942 metų rugpjūčio 2 dieną į Echto karmeličių vienuolyno koplyčią, kurioje drauge su kitomis vienuolėmis meldėsi ir sesuo Kryžiaus Teresė Benedikta, įsiveržė gestapo kareiviai. Prasidėjo Editos Štein tikrasis Kryžiaus kelias. Rugpjūčio 9 dieną ji nužudyta Auschwitzo dujų kameroje.
Plačiau su šventąja Editą Štein galite susipažinti čia.
Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis (1873–1962)
Palaidotas Kaišiadorių katedros požemyje. 2017 m. birželio 25 d. bus skelbiamas palaimintuoju.
Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškyje, Anykščių rajone, pasiturinčių ūkininkų Jurgio ir Onos šeimoje. 1891 m. aštuoniolikos įstojo į Petrapilio kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1900 m. kovo 4 d., 1901 m. tapo Bikovo parapijos klebonu. Po 9 metų tarnystės, nepaklusęs caro valdžios išleistam įstatymui draudžiančiam krikštyti kūdikį katalikų kunigui, jei vienas iš tėvų yra katalikas o kitas stačiatikis, kun. T. Matulionis buvo atleistas iš klebono pareigų ir turėjo atlikti bausmę Petrapilyje. Taip prasidėjo jo ilgai trukusios kankinystės kelias. Komunistų valdžia kunigų pastoracinį darbą įvairiais būdais trukdė, tad 1923 m. kun. Teofilius buvo vėl nuteistas 3 metus kalėti. Popiežiaus Pijaus XI paskyrimu 1929 m. vasario 8 d. buvo konsekruotas vyskupu. Netrukus, griežtai atsisakęs bendradarbiauti su saugumu, jis buvo dešimčiai metų ištremtas į Solovkų salas Baltojoje jūroje. Čia kalėję 34 kunigai išrinko jį savo bendruomenės vadovu. Iš Solovkų salų atvežtas į Petrapilio kalėjimą ir kurį laiką laikytas vienutėje, taikant griežčiausią režimą, vėliau perkeltas į koncentracijos stovyklą. Tik visiškai nusilpęs, smarkiai pašlijusios sveikatos buvo atvežtas į Maskvos ligoninę. 1933 m. rudenį buvo išleistas iš kalėjimo ir grįžo į Lietuvą, apsistojo Kaune. Čia iki 1943 m. ėjo įvairias pareigas. 1946 m. dar kartą atsisakęs padėti TSR saugumui, ir vėl buvo kalinamas. Tik 1956 m. gavo leidimą grįžti į Lietuvą. Čia valdžios draudimu negalėjo vykdyti savo, kaip vyskupo pareigų. 1962 m. rugpjūčio 20 d. mirė Šeduvoje.
Vysk. T. Matulionis yra sakęs: „Kai pamanai, koks geras ir gailestingas yra Viešpats: savuosius suranda miškuose, tundrose, vidurnaktį… Širdingai dėkui Jam! Gerai sutvarkė Apvaizda, kad ir mus – brolius kunigus atsiuntė ten, kur tikintieji. Kur avys – ten ir ganytojai“. Vyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystė buvo ilga ir lėta, tačiau jis išliko ištikimas tiesai, tarnavo visiems be išimties, ką tik sutikdavo savo nelengvame kelyje.
Plačiau su Dievo tarnu arkivyskupu Teofiliuiumi Matulioniu galite susipažinti čia.
