Trečiasis susitikimas: „Aš esu pasaulio šviesa“ (Jn 8, 12)

Mozės klausimas:

Įvadas

Dauguma mūsų esame įpratę net ir naktį būti miestuose ir miesteliuose, kuriuose puikiai apšviestos gatvės, įėję į namą vienu jungiklio spustelėjimu išvaikome visus šešėlius, o su jais – ir baimes. Tamsiausiu metų laiku visur nušvinta kalėdinės švieselės. Bet kartais tai mus apgauna. Tamsa egzistuoja.

Pabandyk prisiminti (o gal ir patirti) absoliučią tamsą lauke, vienkiemyje, o gal ir kambaryje. Tą tamsą lydi baimė, nesaugumas, nerimas. Pasaulyje ir žmogaus viduje, nepriklausomai nuo elektros lempučių stiprumo, egzistuoja tamsiosios zonos, panašios į pelkėtą gūdumą, ūkanotą naktį nuošaliame vienkiemyje ar gilų namo rūsį. Reikia daug drąsos ten nusileisti, susidurti su pavojais ir „pažvelgti baimei į akis“. Nugalėti baimes ir tamsą galima per rūpestį kitais. Ne veltui sakoma, kad, padėdami kitiems, labiausiai padedame patys sau, o didžiausia pagalba yra ne priemonės, turtas, o žmonių santykis.

Klausimai diskusijai

1) Kur tavo gyvenime yra „tamsūs rūsiai“, į kuriuos tu pats nenori nusileisti?

2) Kokį skurdą, nepriteklių matai savo aplinkoje?

3) Kaip tu gali palengvinti kitų žmonių gyvenimus?

PLATESNI KLAUSIMAI:

4) Kokios tavo dovanos, talentai neša šviesą žmonėms?

5) Už kokį gerą darbą, konkrečią pagalbą esi sulaukęs kitų žmonių dėkingumo?

Popiežiaus Pranciškaus
posinodinis apaštališkasis paraginimas jaunimui ir Dievo tautai

Christus vivit, 2019 m.

33.  Viešpats kviečia mus įžiebti žvaigždes kitų jaunų žmonių naktyje. Jis kviečia mus žvelgti į tikras žvaigždes, įvairius jo duodamus ženklus, idant nestovėtume dykai, bet būtume panašūs į sėjėją, kuris žvelgia į žvaigždes prieš eidamas arti lauko. Dievas įžiebia žvaigždes, kad galėtume toliau eiti: „Žvaigždės džiugiai žėri joms nustatytu laiku, kada jas pasišaukia, jos atsako: „Mes čia!“ (Bar 3, 34–35). Pats Kristus mums yra didi vilties šviesa ir mūsų vadovas naktyje, nes jis yra „žėrinti aušrinė žvaigždė“ (Apr 22, 26).

„Šviesa pasaulio tamsybėse“

Grupės nariai kviečiami kiekvienas asmeniškai surašyti ant lapelių visas tamsos vietas, kurios jiems kelia nerimą, neviltį, baimę (kiekvieną ant atskiro lapelio). Kai visi baigia, vadovas pirmasis skaito savo lapelius ir deda juos po vieną ant žemės, stalo ar klijuoja ant lentos. Tuomet kiekvienas grupės narys skaito savo ir pradeda grupuoti, jei lapelis jau turi panašią temą. Taip susidaro pasaulio tamsos „stotelės“. Po to galite kartu padiskutuoti, kiek yra tokių stotelių ir kaip galime vieni kitiems padėti ir nunešti ten daugiau šviesos. Susitikimo pabaigoje, pasinaudodami šios diskusijos mintimis, galite kartu pasimelsti (žr. maldą).

Aklojo vedžiojimas

Žaidžiama poromis. Priklausomai nuo sąlygų, metodą galima taikyti ir uždarose patalpose, ir gamtoje. Šis metodas reikalauja abipusio pasitikėjimo ir atsakomybės. Metodo esmė geriausiai nusakoma Kahilio Džibrano žodžiais: „Tu aklas, o aš kurčnebylis, todėl susiimkime už rankų ir pasistenkime suprasti vienas kitą.“ Kad būtų lengviau susikaupti ir įsijausti į vaidmenį, „aklajam“ galima užrišti akis, bet jis gali būti ir tik užsimerkęs. „Aklojo vedžiojimas“ tinka tiek pasitikėjimui ugdyti, tiek mokytis bendrauti.

Poros partneriai pasiskirsto vaidmenimis: vienas yra „aklasis“ (jis turi būti užsimerkęs), kitas – “”kurčnebylis”” (jis turi tylėti). Kurčnebylis veda akląjį mišku. Vienas kitą vedžioja 15-20 min., po to poros partneriai pasikeičia vaidmenimis. Užduotis: Supažindinti akąjį su jį supančiu pasauliu.


Pastaba: Iš karto baigus, būtina aptarti patyrimą.

Diskusija.

Ką jaučiau, kai nieko negalėjau matyti?

Ar pasitikėjau vedančiuoju? Jei taip – kodėl? Jei ne – kodėl?

Kokį pasaulį jis man parodė?

Ką naujo supratau, atradau?

Kaip jaučiuosi dabar?

Ar jaučiau atsakomybę už žmogų, kurį vedžiojau?

Kas vedžiojant buvo sunkiausia? Kodėl?

Kas labiau patiko – vesti ar būti vedamam? Kodėl?

Ką patyriau naujo ir svarbaus?

 

išskleisti suskleisti

Misija

SMS draugui arba šeimos nariui.

Šiai misijai nereikės nė kojos iš namų iškelti. Iš tiesų per dažnai patys artimiausi žmonės lieka mažutėliais, stokojančiais meilės. Reikėtų priminti jiems, kad jie yra tikra dovana mūsų gyvenimuose.

Padaryti dovanėlių vaikams, besiruošiantiems priimti Pirmąją Komuniją, parapijos maldos grupių ar bendruomenių nariams.

Juk pats supranti, kaip smagu gauti dovanų! O jeigu jos dar rankų darbo! Bet labai smagu tas dovanas ir gaminti bei dovanoti. Ši misija yra skirta džiaugsmui skleisti. Kartu gaminant dovanas išgyvenama bendrystė, o jas padovanojant vaikams pasidalinama džiaugsmu. Nepraleisk progos aplinkui padauginti džiaugsmo.

Aplankyti vaikų arba senelių namus, vienišus, stokojančius žmones savo aplinkoje.

Jėzus ragino visuomet prisiminti ir patarnauti mažutėliams, todėl svarbu žinoti, kokios institucijos parapijoje rūpinasi ligoniais, seneliais, sudėtingų šeimų vaikais. Jie juk irgi nori ištarti „Aš esu“.
Šioje kelionėje į pagalbą ateis parapijos Caritas arba Maltiečių ordinas, kurie nuolat rūpinasi stokojančiaisiais.
LJD malda

Dieve, kuris esi viso, kas yra žemėj ir danguje Kūrėjas ir Tėvas, palaimink mus čia susirinkusius.

Dėkojame Tau už mūsų tikėjimo kelionę. Prašome, neleisk mums suabejoti, kad ir kas bebūtų – Tu visada būsi su mumis.

Meldžiame už mūsų gyvenimo paribius ar aklavietes, apšviesk jas savo šviesa, kad per Tavo malonę visi gyvenimo turėtume apsčiai.

Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dieve (Iš 3,15), Tau pavedame visus jaunus žmones, kurie susitiks Lietuvos jaunimo dienose. Te mūsų susirinkimas padeda sutikti, pažinti, atsiliepti, tarnauti ir mylėti labiau – Tave, kuris Esi nepaliaujamai mūsų ieškantis ir klausiantis „O kur tu?“

Amen.

Malda su žvake

Atsisėdama ratu. Vedantysis pasako įvadą, kaip melsimės: bus uždegta žvakė, ji bus siunčiama dalyviams iš eilės ir kiekvienas pasakys, už ką nori padėkoti. Vadovas pirmas pasako dėkojimo intenciją.

Pabaigoje visi, susikabinę rankomis, meldžiasi „Tėve mūsų“.

Šviesa apėmus baimei

Jeigu dalyviai, atlikdami užduotį, ant lapelių surašė savo baimes, vadovas sugrupuoja lapelius pagal temas ir sudėlioja į „saleles“ ant grindų. Viduryje dega žvakė. Visi eina nuo stotelės prie stotelės ir meldžiasi. Meldžiamasi už kiekvieną grupę ar stotelę savais žodžiais, o bendruomenė atsiliepia: „Jėzau – Tu pasaulio šviesa! Ateik, Viešpatie Jėzau!“

Galima giedoti Taizé bendruomenės giesmę kaip atliepą: „Jėzau esi šviesa mūsų sielų. Jėzau, tamsybėse nepalik manęs.“

Malda baigiama popiežiaus Pranciškaus padrąsinimu: „Aplink mus, pakanka atsiversti laikraštį, matome blogio buvimą, velnias veikia. Tačiau norėčiau garsiai pasakyti: Dievas yra stipresnis! Ar jūs tikite tuo: Dievas yra stipresnis?  Pasakykime tai kartu: Dievas yra stipresnis! Kartais tamsi tikrovė, pažymėta blogio, gali pasikeisti, jei mes nešime Evangelijos šviesą, pirmiausia savo gyvenime. Įsivaizduokime Olimpinį stadioną: jei tamsią naktį vienas žmogus uždega šviesą, ji vos regima. Tačiau jei tūkstančiai žiūrovų uždegs savo šviesą, stadionas nušvis. Tegu mūsų gyvenimas būna Kristaus šviesa, kartu apšvieskime visą tikrovę.“

Adoracija

Grupės nariai pakviečiami užrašyti savo pasiryžimus, skatinančius augti. Po to jie lieka tyloje priešais išstatytą Švenčiausiąjį Sakramentą.

Žodinė malda

Jėzus sako: „Jūs esate pasaulio šviesa. <…> Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mt 5, 14–16).


Viešpatie Jėzau Kristau, pasaulio šviesa,

Padėk man būti Tavąja šviesa.

Šviesa, kuri šviestų žmonių akivaizdoje.

Šviesa, kuri jau iš tolo šviečia, ypač tamsoje.

Padėk man šviesti visiems mano broliams, kurie skendi tamsoje ir neviltyje.

Šventoji Dvasia, šviesos laide,

Kasdien uždek mane

Šviesa, kuri yra visų gerų darbų pradžia,

Šviesa, kuri padėtų šlovinti mūsų Tėvą danguje.

Padėk man būti atviram Taviesiems įkvėpimams, Taviesiems žybsniams.

Mūsų Tėve, šviesos Kūrėjau ir šaltini,

Duok man savo dieviškosios šviesos!

Šviesos, kuri nebijo sudegti kitiems,

Šviesos, kuri dosniai dovanoja ir dalina save.

Padėk man būti šviesos vaiku.

Amen.


(Šaltinis: Margarita Vyskupaitienė).

Popiežius Benediktas XVI

Kalėdų žinia Urbi et orbi

2007 m. gruodžio 25 d.

„Brangūs broliai ir seserys! Mums šventa diena išaušo.“

Popiežius PRANCIŠKUS

kalba Šv. Petro aikštėje

2017 m. sausio 1 d.

„Jie pamatė šviesą ir nusprendė sekti paskui ją: nusprendė leistis vedami Jėzaus žvaigždės.“

Popiežius PRANCIŠKUS

posinodinis apaštališkasis paraginimas jaunimui ir Dievo tautai

Christus vivit, 2019 m.

175.

Popiežius PRANCIŠKUS

apaštališkasis paraginimas Evangelii gaudium

6; 7;

… informacija ruošiama